10 Minutė; -tės; -čių skaitymo 2021-12-14
ES naujasis žaliojo susitarimo etapas netrukus pasibels į verslo duris. Ar būsime tam pasiruošę?

ES naujasis žaliojo susitarimo etapas netrukus pasibels į verslo duris. Ar būsime tam pasiruošę?

Autorius Jonas Akelis

EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse, EY Centrinės, Rytų ir Pietryčių Europos bei Centrinės Azijos (CESA) Šiaurės subregiono (Lenkija ir Baltijos šalys) vadovas, EY Centrinės, Rytų ir Pietryčių Europos bei Centrinės Azijos (CESA) grupės, atsakingos už viešąją politiką, vadovas

Audito ir efektyvumo entuziastas. Tvirtai tiki, kad komandinis darbas, idėjų ir patirties mainai yra itin svarbūs. Be galo myli Baltijos jūrą.

10 Minutė; -tės; -čių skaitymo 2021-12-14

Rodyti išnašas

  • ES naujasis žaliojo susitarimo etapas netrukus pasibels į verslo duris. Ar būsime tam pasiruošę?

Visi esame girdėję apie Europos Sąjungos (ES) žaliąjį susitarimą, kurio tikslas – iki 2050 m. pasiekti visišką Europos neutralumą klimato atžvilgiu, pagerinti žemyno gyventojų gerovę, sveikatą ir apsaugoti bei išsaugoti jos gamtinį kapitalą. Kol vyko tik bendro pobūdžio diskusijos dėl bendrijos ateities ir pasirinktos krypties tikslinimas, buvome labiau stebėtojai iš šalies, tačiau ateina metas, kai reikės imtis veiksmų. ES žaliojo susitarimo priemonės ir naujos verslo pareigos ir atsakomybės, o taip pat ir galimybės, kasdien vis labiau artėja prie įmonių slenksčio. Ar būsime pasiruošę, kai jos pasibels?

Augs dėmesys atskaitomybei

Šiuo metu vyksta derybos tarp Europos Parlamento ir Europos Tarybos dėl siūlomų priemonių paketo, įpareigosiančio verslą imtis kur kas daugiau veiksmų tvarumo srityje. Pasiekus susitarimą, įmonės ES bus įpareigotos atskleisti verslo modelį ir strategiją, aprašyti tvarumo tikslus ir rodiklius bei jų pasiekimo progresą, nuodugniai stebėti bei matuoti savo poveikį aplinkai ir kitus nematerialaus turto rodiklius bei pagal vieningą standartą tiksliai ir reguliariai teikti savo veiklos nefinansines tvarumo ataskaitas.

Dalis Baltijos šalių įmonių, taip pat ir Lietuvos, jau dabar teikia tokio pobūdžio nefinansines ataskaitas, tačiau jos tarpusavyje skiriasi ir yra sunkiai palyginamos, gana fragmentiškos, ne visada pateikiančios esminius rodiklius, komentarus ar išvadas. Todėl verslo tvarumo ataskaitos nebūtinai suteikia pakankamai vertės suinteresuotosioms šalims, pavyzdžiui, investuotojams ar priežiūros institucijoms. Be to, šiuo metu tokias ataskaitas yra įpareigotos teikti tik dalis į akcijų biržas įtrauktos didžiosios bendrovės.

Bendraudamas su didžiųjų Lietuvos įmonių vadovais girdžiu, kad tvarumo klausimai vis dažniau nugula į vadovybių ir valdybų darbotvarkes, bet dar tikrai ne tokiu mastu, kokio siekia ES.

Tačiau jau 2023–2024 m. turėtų įvykti esminiai pokyčiai. Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymų paketą, kuriame siūlo išplėsti reikalavimų taikymo sritį, kad prievolė teikti nefinansines tvarumo ataskaitas galiotų kur kas didesniam ratui įmonių. Pagal numatomus EK paketo kriterijus, tokie įpareigojimai galiotų įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojai ir/arba kurių pajamos siekia bent 40 mln. eurų, ir/arba bendras turtas siekia bent 20 mln. eurų. Tai reiškia, kad Europoje  nefinansines tvarumo ataskaitas turėtų teikti apie 50 tūkst. bendrovių. Lietuvoje šis skaičius išaugtų kelis kartus – prie esamų į akcijų biržas įtrauktų bendrovių (kurioms reikalavimai papildomai keisis) prisijungs dar bemaž 100 didelių bendrovių (vertinant pagal 2019 m. Top 100 Lietuvos bendrovių pajamas). Pasiūlyme taip pat numatomi konkretūs techniniai kriterijai pagal ekonomines veiklas, kurie labiausiai atitinka ES gamtosaugos tikslus, bei pareigos ir atsakomybės finansinio sektoriaus įmonėms už tvarumo atitikimą.

Nauja priemonė – tvarios veiklos auditas

EK, siekdama užtikrinti didesnę nefinansinių ataskaitų kokybę, palyginamumą ir skaidrumą, numato ir tam tikrus reguliavimo mechanizmus. Pirmiausia, bus suvienodintas tvarumo rodiklių standartas – tai bendrovėms padės sistemingai, pakankamai vienodai ir aiškiai teikti su šia sritimi susijusius duomenis. Žinoma, ataskaitos privalės būti skaitmenizuotos ir parengtos taip, jog jas galėtų nuskaityti kompiuterizuotos sistemos. Kitaip tariant, interpretacijoms ir sudėtingiems aprašymams vietos bus mažiau, o svarbiausi taps skaičiai ir didesnis standartizavimas.

Aiškėja ir tai, kad įmonių tvarumo veiklos stebėjimui bei vertinimui turėtų būti pasitelktas dar vienas naujas įrankis – privalomas tvarios veiklos auditas (ar koks nors kitas patikrinimas). Pasak EK, ši priemonė ypač svarbi siekiant apsaugoti investuotojų – tiek didžiųjų, tiek smulkiųjų – interesus bei užtikrinti paramos srautą į žalumą orientuotiems kokybiškiems projektams ES.

Jau dabar stebime didelį investuotojų dėmesį verslo veiklos tvarumui visuose sektoriuose, o ateityje jis tik augs. Naujausio EY Global tyrimo duomenimis, net 66 proc. didžiųjų Europos įmonių vadovų ir valdybos narių mano, kad COVID-19 pandemija dar labiau padidino suinteresuotųjų šalių lūkesčius, susijusius su verslo tvarumu. Tad kuo toliau, tuo labiau investuotojų pasitikėjimas ir finansinės injekcijos bus nukreipiamos būtent į tas įmones, kurios turės dar vieną konkurencinį pranašumą – skaidrią tvarios veiklos atskaitomybę.

Pradėti reikia dabar

Pagal planą dar šiemet yra laukiamas naujasis vieningas ES nefinansinės atskaitomybės standartas. Tikimasi, kad po visų derybų ir suderinimų, naujoji tvarios veiklos raportavimo iniciatyva įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos. Atitinkamai, pirmosios ataskaitos už 2023 m. turės būti pateiktos 2024-ųjų pirmoje pusėje. Akivaizdu, kad tos bendrovės, kurios turi ambicijų toliau augti, plėsti savo paslaugų ar prekių pasiūlą, pritraukti potencialių investuotojų ir būti geidžiamu savo sektoriaus darbdaviu, jau dabar į savo veiklos paliekamą pėdsaką ir kuriamą vertę visuomenei, darbuotojams, akcininkams žiūri sistemiškai ir strategiškai. Tačiau EK siunčia labai aiškų signalą – Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tokių įmonių skaičius turi sparčiai augti: planuojama, kad nuo 2026 m. Europoje tokias ataskaitas turės teikti ir smulkios bei vidutinės įmonės.

Todėl įmonėms, kurios atitinka aukščiau minėtus kriterijus, jau dabar labai svarbu pradėti inventorizuoti vidinius verslo procesus ir identifikuoti, kur ir kokią informaciją jos turi, o kurios neturi, kaip ji yra renkama, valdoma ir saugoma, kaip užtikrinamas poveikio aplinkai stebėjimas ir pokyčių fiksavimas, ar jis yra pakankamai skaitmenizuotas ir pan. Tokie pirmieji namų darbai jau šiandien gali padėti identifikuoti potencialias rizikas ar spragas ir atrasti naujų galimybių žengiant tvarumo link. Taip pat verta jau dabar pasitarti su savo įmonių auditoriais, kaip įtraukti nefinansinės atskaitomybės kriterijus į kasmetinį audito procesą.

Jeigu bendrovėje dar nėra bent vieno atsakingo šios srities specialisto ar net jų komandos, vadovybėms ir valdyboms tikrai verta pasvarstyti apie tokių pareigybių sukūrimą. Vadovai ir valdybų nariai tvarumą turėtų laikyti savo strateginių prioritetų sąraše, nes turi pareigą ir galimybes padėti savo organizacijoms transformuotis ir taip užtikrinti ilgalaikės verslo vertės kūrimą.

Tvarios veiklos vadovai ar koordinatoriai įmonėse užtikrina, kad vidinės funkcijos veiktų pagal vieną bendrą, su įmonės strategija suderintą planą ir užtikrintų atitikimą keliamiems reikalavimams bei tikslams. Svarbu, kad atsakingi už šią funkciją darbuotojai būtų atskaitingi savo įmonių vadovybėms ir valdyboms. Neužtenka tik paskelbti ambicingą verslo tikslą, pavyzdžiui, veiklos grandinėje negeneruoti jokių atliekų ar tapti klimatui neutralia bendrove iki 2030-ųjų. Reikia žmogaus ar komandos, kuri gebėtų šiuos tikslus įgyvendinti, įtraukiant darbuotojus, verslo partnerius, tiekėjus, klientus ir kitas grupes.

Tvarumas – ne tik aplinkosauga

Be to, šiandien daug įmonių tvarumą vis dar supranta tik kaip poveikį klimato kaitai ir į tai sutelkia visą savo dėmesį. Tačiau reikia prisiminti, kad tvarumą turime vertinti kur kas plačiau.

Tvari veikla, atitinkanti tarptautinį ESG (angl. environmental, social, governance) valdysenos modelį, suprantama kaip tvarumas tiek aplinkos atžvilgiu, tiek buvimas socialiai atsakinga ir skaidrią bendrovių valdyseną skatinančia organizacija. Taigi tai apima ir lygybės darbe užtikrinimą, ir sąžiningus, abipuse nauda pagrįstus santykius su tiekėjais bei klientais ar net sąžiningą mokesčių mokėjimą ir jų nevengimą.

EK siekia suvienodinti finansinių ir nefinansinių tvarumo ataskaitų teikimą visoje bendrijoje. Tai reiškia, kad įmonių vadovai ir valdybos turės prisiimti atsakomybę už abi šias veiklos sritis. Kiekviena įmonė jau dabar turi ieškoti atsakymo į esminį klausimą – ar tvarią veiklą ji mato tik labiau kaip prievolę atitikti keliamus reikalavimus, ar kaip strateginę verslo kryptį. Tai, neabejotinai, ir bus raktas į sėkmę, ruošiantis neišvengiamai artėjantiems pokyčiams.

Santrauka

EK siekia suvienodinti finansinių ir nefinansinių tvarumo ataskaitų teikimą visoje bendrijoje. Tai reiškia, kad įmonių vadovai ir valdybos turės prisiimti atsakomybę už abi šias veiklos sritis. Kiekviena įmonė jau dabar turi ieškoti atsakymo į esminį klausimą – ar tvarią veiklą ji mato tik labiau kaip prievolę atitikti keliamus reikalavimus, ar kaip strateginę verslo kryptį. Tai, neabejotinai, ir bus raktas į sėkmę, ruošiantis neišvengiamai artėjantiems pokyčiams.

Apie šį straipsnį

Autorius Jonas Akelis

EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse, EY Centrinės, Rytų ir Pietryčių Europos bei Centrinės Azijos (CESA) Šiaurės subregiono (Lenkija ir Baltijos šalys) vadovas, EY Centrinės, Rytų ir Pietryčių Europos bei Centrinės Azijos (CESA) grupės, atsakingos už viešąją politiką, vadovas

Audito ir efektyvumo entuziastas. Tvirtai tiki, kad komandinis darbas, idėjų ir patirties mainai yra itin svarbūs. Be galo myli Baltijos jūrą.

  • Facebook
  • LinkedIn
  • Twitter