Lietuviai baiminasi dėl technologinės atskirties
Tyrimo duomenimis, beveik 8 iš 10 Lietuvos gyventojų (77 proc.) pats patogiausias bendravimo su valdžia ar viešosiomis institucijomis būdas šiuo metu yra elektroninis paštas. Antras populiariausias (53 proc.) pasirinkimas – pokalbis telefonu.
Tuo tarpu Estijos gyventojams patraukliausias kanalas gauti reikalingą informaciją yra interneto svetainės. Be to, pokalbį internetu, naudojantis specialia pokalbio funkcija (angl. chat), su valstybės tarnautojais ar specialistais linkę pradėti kas dešimtas (11 proc.) Estijos gyventojas – tai kelis kartus didesnė žmonių dalis negu Lietuvoje (3 proc.).
Tai indikuoja, kad valdžios internetiniai puslapiai nėra aiškūs ar paprasti naudoti, o viešosios e-paslaugos nėra intuityvios, draugiškos vartotojams arba jų iš viso nėra. Taip pat aktualu užtikrinti viešųjų paslaugų vientisos patirties teikimą įvairiais kanalais ir būdais, kad visi piliečiai jas galėtų gauti tinkamiausiu būdu.
Kitas labai svarbus momentas – atskirtis. Gyventojai dėl jos baiminasi. Daugiau nei ketvirtadalis piliečių mano, kad technologijos vystosi per sparčiai, o trečdalis galvoja, kad technologijos kuria didesnę nelygybę visuomenėje. Tai – stiprus signalas šalies viešajam sektoriui ir valdžiai. Siekiant, kad technologijos ir skaitmeninimas nedidintų atskirties ir nelygybės, būtinas dar daugiau investuoti į piliečių technologinį raštingumą ir e-paslaugų paprastumą bei prieinamumą.
Pandemija ir technologijos: požiūriai išsiskyrė
Tyrimas atskleidė ir pandemijos įtaką gyventojų požiūriui į technologijas, tiesa, tarp Baltijos šalių piliečių nuomonės vėl išsiskyrė. Pavyzdžiui, su teiginiu, kad dėl COVID-19 technologijų kasdieniniame gyvenime ateityje daugės, sutinka kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) Lietuvos piliečių. Estijoje ir Latvijoje tam pritariančiųjų yra bemaž du kartus daugiau – atitinkamai 62 ir 64 procentai.
Be to, Lietuvoje teigiančių, kad pandemija paspartins technologijų inovacijas ir pažangą, taip pat buvo santykinai mažiau negu kitose Baltijos šalyse: Lietuvoje – 43 proc., Latvijoje – 50 proc., o Estijoje – 54 procentai.
Apskritai, kaip ryškiausią pandemijos poveikį Lietuvoje žmonės yra linkę išskirti ekonominį augimą – 57 proc. nurodė, kad jis nebūtų buvęs toks pastebimas, jeigu ne COVID-19.
Ekonomikos augimo negalima atsieti nuo technologijų ir inovacijų, o ši pandemija, su kuria gyvename jau dvejus metus, iš esmės ir padarė esminį lūžį skaitmenizacijos srityje. Paslaugų virtualizacija ir toliau neišvengiama, todėl Lietuvos valdžia ir verslai privalo išnaudoti tai kuo didesniam šalies skaitmeniniam konkurencingumui kurti, nes gyventojai tikisi gyvenimo kokybės gerėjimo.
Tyrimo „Įtrauktieji piliečiai“ rezultatai aiškiai rodo, kad kas antras lietuvis (54 proc.) tikisi, jog ateityje pagausės aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų ir jos bus lengviau pasiekiamos, dar panaši dalis (44 proc.) piliečių viliasi, jog didės valdžios išlaidos socialinei apsaugai ir finansinei paramai.
Be to, kone 2 iš 3 gyventojų (63 proc.) Lietuvoje yra linkę pasinaudoti valstybės mokymo programomis, kad pagerintų savo skaitmeninius įgūdžius. Tai labai gerai atspindi žmonių norą daugiau įsitraukti į e-demokratiją, aktyviau naudotis e-paslaugomis. Todėl tokių skaitmeninio raštingumo mokymų ir projektų, kaip „Bibliotekos pažangai“, „Prisijungusi Lietuva“, šalyje reikia dar daugiau. Valstybės investicijos į piliečių technologinį raštingumą ne tik mažins atskirtį, bet ilguoju laikotarpiu atsipirks keleriopai, tiek ekonomine, tiek pilietinio aktyvumo ir bendruomeniškumo prasme.
