Rizika Lietuvai – praleisti naujas nišas
Baltijos šalių investuotojai vieningai teigia, kad mūsų regiono augimą artimiausiu metu labiausiai nulems skaitmeninės ekonomikos, vadinasi, ir šioje srityje veikiančių verslų, aktyvumas. Nestebina, kad daugiausia fokuso tam skiria Estija – beveik 3 iš 4 (74 proc.) čia veikiančių investuotojų šalies patrauklumą ir jos potencialą sieja su IT, telekomunikacijų ir kitų technologijų sritimis. Lietuvoje tokių investuotojų – 64 proc., o mažiausiai Latvijoje – 49 procentai.
Vis tik neramina tai, kad Baltijos regione lyginant su kitomis Europos šalimis investuotojai mato santykinai mažesnę įtaką šalies augimui iš tokių sektorių kaip švariosios technologijos (angl. Cleantech), atsinaujinanti energetika bei sveikatos apsauga ir gerovė.
Europos augimui šios inovacijomis grįstos sritys turės didelės teigiamos įtakos, tačiau Baltijos regionas, panašu, yra mažiau patrauklus šios srities investuotojams. Būtų labai gaila praleisti galimybę pritraukiant tokio pobūdžio projektus, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę, tiesiogiai siejasi su ES tvarumo tikslais, turi daug potencialo ir yra ilgalaikiai. Todėl turime nesnausti ir aktyviau ieškoti būdų pritraukti tokio profilio investicijų, kitaip liksime stipriai priklausomi tik nuo vienos ar kelių sričių arba jau tradiciniais tapusių sektorių investicijų.
Investuotojų prioritetai – vis dar skiriasi
Europoje investuojančių įmonių požiūris signalizuoja, kad pasaulinė pandemija tik dar labiau sutvirtino sveikatos apsaugos, taršos mažinimo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo svarbą. Vis tik Baltijos šalių investuotojai fokusuojasi į gana skirtingus akcentus, jų manymu, svarbius išsaugant šalies patrauklumą.
Estijos konkurencingumą, investuotojų nuomone, pagerinti padėtų dar geresnė produktų ir paslaugų kokybė, didesnė koncentracija į verslų kuriamą pridėtinę vertę, aplinkosaugos politikos įgyvendinimo stiprinimas ir aukštųjų technologijų industrijų bei inovacijų skatinimas. Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje veikiantys investuotojai vis dar kalba apie verslo finansavimo priemonių prieinamumą, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, mokesčių mažinimą.
Iš šių atsakymų gali pasirodyti, kad Lietuvos ir Estijos investuotojai vis dar gyvena skirtingose pasaulio pusėse, nors geografiškai iš tiesų esame labai arti. Lietuva, norėdama aktyviau konkuruoti dėl investicijų, turi keisti savo mąstymą. Tai ypač taikytina verslo atstovams. Nors parama, finansavimas, mokesčiai yra tikrai svarbu, bet tikrasis konkurencingumo šaltinis yra geresni produktai ir paslaugos, inovacijos, technologijų panaudojimas, kuriamos pridėtinės vertės didinimas, ilgalaikės investicijos.