Penktadalis BVP – toks yra Lietuvos pramonės svoris šalies ekonomikoje. Pagal pramonės įmonių raidą galima spręsti, kaip valstybei sekasi siekti tikslo – kurti ir plėtoti į aukštą pridėtinę vertę orientuotą ekonomiką. Atsigręžti į nueitą kelią, įvertinti pasiekimus bei pastebėti trūkumus – visada pravartu.
Daugiasluoksnė transformacija
EY kartu su „Verslo žiniomis“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacija organizuotas projektas „Sumani pramonė“ atvėrė galimybę įvertinti tiek atskirų įmonių pažangą, tiek bendrą pramonės transformacijos paveikslą.
Kiekvienos pramonės įmonės pažangą galima įvertinti pagal aiškią EY metodologiją, sudarytą iš 8 dimensijų: gamybos procesų, įrenginių priežiūros, kokybės kontrolės, darbuotojų, duomenų ir rodiklių, energetikos, medžiagų ir atsargų valdymo bei tvarumo.
Natūralu, kad įmonių pasiekimai kiekvienoje iš šių sričių yra skirtingi, nes kiekviena turi savo strategiją. Vienos daugiausia investavo į gamybos procesus ir kokybės kontrolę, kitos ypač aktyviai sprendė energetikos klausimus, trečios mokėsi naujų dalykų pradėdamos įgyvendinti tvarumo programas ir t. t.
Vis dėlto po analizės išryškėjo tam tikrų panašumų, būdingų bendrumų ir dėsningumų.
Koja kojon su pasauliu
Akivaizdu, kad Lietuvoje yra itin pažangių, pasaulines gerąsias praktikas atitinkančių pramonės sektoriaus įmonių. Svarbiausia, jų vadovai mąsto panašiai kaip didžiausių pasaulio pramonės bendrovių – aktyviai priima ir ieško naujų būdų, kaip labiau pritaikyti skaitmenines technologijas, nes įmonių praktika ir augantis konkurencingumas jau įrodė išmatuojamą transformacijos naudą.
Taip pat akivaizdu, kad dauguma į projektą įtrauktų įmonių yra įsitikinusios pokyčių būtinybe ir verslo ateities perspektyvas vertina panašiai kaip didelė dalis tarptautinio „EY CEO Outlook Pulse Global Survey“ tyrimo dalyvių – dauguma laikosi nuostatos, kad būtina didinti ir spartinti investicijas į technologijas ir skaitmenizaciją. Lietuvos pramonėje taip pat vyrauja supratimas, kad krentant užsakymų kiekiams eksporto rinkose, sumanumas ir skaitmenizacija bus dar svarbesni, nes būtent tai veda į didesnį konkurencingumą dėl kainų, lankstumo ir ilgalaikių partnerysčių.
Dalis Lietuvos įmonių yra pasiekusios aukštą gamybos proceso automatizacijos lygį: modernios staklės, robotai ir kompiuterizuotos darbo vietos yra įprastas vaizdas „Sumanios pramonės“ įmonių gamyklose. Pakankamai gerai automatizuota ir kokybės kontrolė, kai sekama ne tik galutinio gaminio kokybė, bet ir atliekama proceso kokybės kontrolė, pusgaminių gamybos kontrolė – taip užtikrinant galimybę preventyviai reaguoti ir spręsti kokybės problemas. Neįmanoma nepastebėti ir kitos gerosios praktikos – daugelyje įmonių vienas iš pagrindinių veiklos rodiklių visų grandžių darbuotojams yra kokybė.
Kaip padalinti dėmesį ir investicijas?
Žinoma, pasitempti taip pat yra kur. Žengiant tolyn pramonės įmonės turės atrasti integruoto veiklos planavimo privalumus ir automatizuotus įrankius, nes dabar neretai gamybos procesai, tiekimas, žmogiškųjų išteklių valdymas ir įrenginių aptarnavimas yra konkrečių darbuotojų rūpestis su visomis žmogiškojo faktoriaus rizikomis.
Panaši pažanga laukia medžiagų ir atsargų valdymo srityje, kur klientai įmonėms kelia aukštus reikalavimus ir atsekamumas yra traktuojamas kaip būtinas atributas. Automatizacijos sprendimai šioje srityje neabejotinai padidintų veiklos efektyvumą ir žmogaus, palinkusio prie „Excel“ lentelių, vaizdą leistų palikti praeityje.
Apskritai, analizuojant ir vertinant įmones, susidarė įspūdis, kad palaipsniui aukštyn kopianti Lietuvos pramonė priartėjo prie etapo, kai dėmesiu ir investicijomis bus ypač apglėbti žmonės, nes visa kita – įranga ir procesai – jau sulaukė savo valandos. Didžiųjų pasaulio gamintojų praktika rodo, kad būtent žmonės sukuria didžiausią verslo nematerialųjį turtą ir sėkmės formules, kurių neįmanoma nukopijuoti.