Lūžis valstybės duomenų valdyme: kur link juda Lietuva?

Kelis pastaruosius dešimtmečius vyravęs decentralizuotas požiūris į valstybės informacinių išteklių duomenų architektūrą pradeda keistis vis sparčiau.

Prastą požiūrį, kad skirtingų valstybės informacinių sistemų duomenų struktūros ir duomenų poreikiai  turi būti planuojami ir valdomi atskirai, keičia nauja paradigma – sisteminis, integruotas požiūris į valstybės valdomus duomenis. Taip siekiama užtikrinti, kad kiekvienos institucijos duomenys būtų valdomi centralizuotai, o duomenų mainai tarp skirtingų sistemų (įskaitant mainus su išorinėmis institucijomis) būtų įgyvendinami per vieningomis technologijomis sukurtus sąsajumo sluoksnius.

EY, kaip technologijų konsultantų komanda, prisideda prie kelių svarbių Lietuvos valstybės informacinių išteklių centralizavimo projektų, vieningų informacinių išteklių duomenų architektūrų kūrimo ir metaduomenų bazių plėtros. Teikdami konsultacijas pastebime skirtingą organizacijų duomenų valdymo procesų brandos lygį ir bendrų duomenų valdysenos mechanizmų stoką, tačiau tuo pat metu džiaugiamės matydami, kad tokie projektai vyksta valstybės lygmeniu.  

Vieningos institucijų duomenų struktūros kūrimo ir vystymo projektai yra daugiasluoksniai ir trunka ne vienerius metus, tačiau jų sukuriama vertė taip pat įvairiapusė.

Pirmiausia, valstybės institucijų valdomų duomenų aprašymai metaduomenimis bei centralizuotų duomenų mainų priemonių įgyvendinimas sukuria pagrindą spartesnei e-paslaugų plėtrai šalyje, saugiam ir efektyviam tokių paslaugų naudojimui. O potencialo čia dar tikrai turime daug. EY tyrimo „Įtrauktieji piliečiai“ duomenimis, lietuviai pagal elektroninių paslaugų naudojimo aktyvumą nė kiek nenusileidžia Vakarų Europai, o kai kuriose srityse net lenkia. Pavyzdžiui, viešosiomis paslaugomis internetu Lietuvoje naudojasi 66 proc. gyventojų, kai Vokietijoje šis aktyvumas tesiekia 23 proc., Didžiojoje Britanijoje – 46 proc., o Prancūzijoje – 51 procentą.  Tas pats tyrimas rodo, kad ateityje lietuviai labiausiai tikisi technologinio proveržio švietimo sistemoje, sveikatos priežiūros sistemoje ir viešųjų paslaugų sektoriuje.

Būtent tam ir svarbios šios srities investicijos bei lyderystė: valstybės mastu sutvarkyti, išvalyti, integruoti duomenys yra būtini dirbtinio intelekto sprendimams ir naujai piliečių ir verslo aptarnavimo kokybei pasiekti.

Be to, valstybės informacinių išteklių centralizavimo projektai leidžia minimizuoti kaupiamų duomenų dubliavimą, klaidų ir netikslumų riziką, sukuria prielaidas sistemingam duomenų gyvavimo ciklo valdymui. Remiantis mūsų patirtimi, netinkamo duomenų valdymo sąlygotos klaidos ir netikslumai vienai organizacijai kasmet gali kainuoti apie keliasdešimt tūkstančių eurų.

Bendradarbiaudami su šalies institucijomis, matome, kad vidutiniu laikotarpiu Lietuvos valstybinės įstaigos ir institucijos fokusuosis į bendrus sąsajumo (angl. enterprise service bus; ESB) ir integracijos (angl. extract-transform-load; ETL) sluoksnius su centralizuotomis duomenų mainų aplinkomis ir duomenų transformacijos komponentais. Taip pat bus skiriamos investicijos egzistuojančių taškinių (angl. point-to-point) informacinių sistemų integracijų modernizavimui, perkeliant jas į bendrus, vieningomis technologijomis ir kontrolės mechanizmais sukurtus institucijų sąsajumo sluoksnius. Trečioji sritis –  metaduomenų valdymo priemonių kūrimas, kuris padėtų rengti mašininiu būdu skaitomus metaduomenų aprašus bei keistis metaduomenimis.

Tačiau visos šios investicijos bus efektyvios tik tada, kai įstaigos ims steigti duomenų valdymo padalinius, kurs pareigybes specialistams, atsakingiems už duomenų architektūros valdymą, duomenų ir jų metaduomenų kokybę ir prieinamumą. Būtent nuo specialistų komandos ir jų kompetencijų labiausiai priklausys šių projektų sėkmė.

Kitas svarbus momentas – periodiniai duomenų valdymo ir duomenų kokybės vertinimo auditai. Centralizacijos projektų tęstinumą ateityje turi užtikrinti nuoseklūs įsivertinimai, leidžiantys  kiekybiškai matuoti esminiuose veiklos procesuose naudojamų duomenų kokybę.

Apibendrinant, valstybės duomenų sąveikumo architektūrinės vizijos įgyvendinimas turi tiesiogines sąsajas su nacionalinėmis ir Europos Sąjungos remiamomis valstybės informacinių išteklių iniciatyvomis. Pastarosios nukreipiamos į vientisos valstybės valdomų duomenų architektūros formavimą ir antrinį duomenų panaudojimą. Taigi, sukūrus reikalingas metaduomenų valdymo priemones ir architektūrą, Lietuva būtų įgalinta nacionaliniu mastu vykdyti duomenų atvėrimo projektus bei formuoti vieningą duomenų ontologiją valstybės lygmeniu. O to kokybinę ir ekonominę naudą pajustų visa visuomenė. Todėl pradėti pirmieji duomenų sistemų ir valdymo centralizavimo projektai brėžia teisingą strateginę kryptį.