Pranešimas žiniasklaidai

2021-06-10 , 12:00

„EY“: užsienio investuotojų planai Baltijos šalyse palankiausi Lietuvai

Užsienio investuotojų nuotaikos Europoje gerėja ir 40 proc. apklaustų tarptautinių verslų nurodė, jog per ateinančius 12 mėnesių planuoja pradėti ar plėsti veiklą senajame žemyne. Dar optimistiškesni – Baltijos šalių investuotojai, o 7 iš 10 (71 proc.) jų nurodo ketinantys investuoti į plėtrą ar naujus projektus Lietuvoje.

Kontaktai žiniasklaidai
Linas Dičpetris

EY Centrinės, Rytų ir Pietryčių Europos bei Centrinės Azijos regiono (CESA) viešojo administravimo sektoriaus vadovas, EY konsultacinių paslaugų padalinio vadovas Baltijos šalyse

Dirba su skirtingų sektorių bendrovėmis, padeda įgyvendinti jų strateginius ir skaitmeninius pokyčius, daug dėmesio skiria valstybiniam, viešųjų paslaugų sektoriui. Domisi aviacija ir mėgsta sportą.

Užsienio investuotojų nuotaikos Europoje gerėja ir 40 proc. apklaustų tarptautinių verslų nurodė, jog per ateinančius 12 mėnesių planuoja pradėti ar plėsti veiklą senajame žemyne. Dar optimistiškesni – Baltijos šalių investuotojai, o 7 iš 10 (71 proc.) jų nurodo ketinantys investuoti į plėtrą ar naujus projektus Lietuvoje. 

Tokius duomenis atskleidė profesinių paslaugų bendrovės „EY“ kasmet atliekamas Europos patrauklumo tyrimas (angl. Europe Attractiveness Survey) ir pirmą kartą rengta Baltijos šalių investuotojų apklausa.

Tyrimų duomenimis, susidomėjimas Latvija bei Estija yra kiek mažesnis nei Lietuva – čia plėtrą ar veiklos pradžią per ateinančius 12 mėn. mato atitinkamai 69 ir 64 proc. investuotojų, tačiau tai vis tiek ženklus atotrūkis nuo bendro Europos rodiklio.

Pasak „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, partnerio Lino Dičpetrio, nors į mūsų regioną besidairančių investuotojų akys labiau krypsta Lietuvos pusėn, tam tikrose srityse mes vis dar nusileidžiame Latvijai ar Estijai, ypač pritraukiant įvairesnių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų. „Santykiniai Lietuvos rodikliai nuteikia pozityviai – pagal TUI sukurtų darbo vietų skaičių vienam milijonui gyventojų mūsų šalis užima antrąją vietą Europoje, o pagal faktinį TUI projektų skaičių kaimynus gana ryškiai lenkiame. Vis tik, norėdami pereiti į kitą TUI pritraukimo lygą, turime ieškoti ir naujų nišų, ir naujų veiklos sričių investuotojų“, – pastebi L. Dičpetris.

Lietuva ir toliau vilioja technologijų investuotojus

„EY“ atlikta paskelbtų TUI projektų kiekybinė analizė rodo, kad 43 proc. pernai pritrauktų projektų Lietuvoje (iš viso – 53 projektai) buvo susiję su IT paslaugomis ir IT veikla. Antroje vietoje atsidūrė finansinių technologijų (angl. Fintech) investicijos – jos sudarė 17 proc. visų TUI.

„Matosi, kad į Lietuvą ir toliau sėkmingai pritraukiame technologijų investuotojus – tai nuoseklaus ir kryptingo Lietuvos kaip IT ir Fintech šalies pozicionavimo vaisiai. Džiugina ir tai, kad Lietuvoje IT sektorius investicijas nukreipia į tyrimų ir plėtros (angl. R&D) veiklą. Vis tik, investuotojai siunčia ir tam tikrus perspėjančius signalus, todėl turime kritiškiau įvertinti, ar Lietuvos švietimo reforma, kokia ji yra suplanuota dabar, pakankamai gera, kad užtikrintų skaitmeninių įgūdžių kokybę ir juos įgijusių specialistų pasiūlą, ar esame pajėgūs konkuruoti skaitmeninės ekonomikos ir inovacijų srityje su kitomis šalimis ir rinkomis“, – svarsto L. Dičpetris.

Tuo tarpu Latvija pernai metais pritraukė įvairaus spektro investuotojų ir vienos ar kelių lyderiaujančių sektorių čia nėra. Matyti, kad Latvijoje daugiau telkiasi į gamybos veiklą orientuotos įmonės – baldų, žemės ūkio ir maisto, chemijos ir kitos pramonės. Stipriau diferencijuota pagal TUI sektorius yra ir Estija.

Rizika Lietuvai – praleisti naujas nišas

Baltijos šalių investuotojai vieningai teigia, kad mūsų regiono augimą artimiausiu metu labiausiai nulems skaitmeninės ekonomikos, vadinasi, ir šioje srityje veikiančių verslų, aktyvumas. Nestebina, kad daugiausia fokuso tam skiria Estija – beveik 3 iš 4 (74 proc.) čia veikiančių investuotojų šalies patrauklumą ir jos potencialą sieja su IT, telekomunikacijų ir kitų technologijų sritimis. Lietuvoje tokių investuotojų – 64 proc., o mažiausiai Latvijoje – 49 procentai.

Vis tik, pasak „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, neramina tai, kad Baltijos regione lyginant su kitomis Europos šalimis investuotojai mato santykinai mažesnę įtaką šalies augimui iš tokių sektorių kaip švariosios technologijos (angl. Cleantech), atsinaujinanti energetika bei sveikatos apsauga ir gerovė. 

„Europos augimui šios inovacijomis grįstos sritys turės didelės teigiamos įtakos, tačiau Baltijos regionas, panašu, yra mažiau patrauklus šios srities investuotojams. Būtų labai gaila praleisti galimybę pritraukiant tokio pobūdžio projektus, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę, tiesiogiai siejasi su ES tvarumo tikslais, turi daug potencialo ir yra ilgalaikiai. Todėl turime nesnausti ir aktyviau ieškoti būdų pritraukti tokio profilio investicijų, kitaip liksime stipriai priklausomi tik nuo vienos ar kelių sričių arba jau tradiciniais tapusių sektorių investicijų“, – svarsto L. Dičpetris.

Investuotojų prioritetai – vis dar skiriasi

Europoje investuojančių įmonių požiūris signalizuoja, kad pasaulinė pandemija tik dar labiau sutvirtino sveikatos apsaugos, taršos mažinimo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo svarbą. Vis tik Baltijos šalių investuotojai fokusuojasi į gana skirtingus akcentus, jų manymu, svarbius išsaugant šalies patrauklumą.

Estijos konkurencingumą, investuotojų nuomone, pagerinti padėtų dar geresnė produktų ir paslaugų kokybė, didesnė koncentracija į verslų kuriamą pridėtinę vertę, aplinkosaugos politikos įgyvendinimo stiprinimas ir aukštųjų technologijų industrijų bei inovacijų skatinimas. Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje veikiantys investuotojai vis dar kalba apie verslo finansavimo priemonių prieinamumą, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, mokesčių mažinimą.

„Iš šių atsakymų gali pasirodyti, kad Lietuvos ir Estijos investuotojai vis dar gyvena skirtingose pasaulio pusėse, nors geografiškai iš tiesų esame labai arti. Lietuva, norėdama aktyviau konkuruoti dėl investicijų, turi keisti savo mąstymą. Tai ypač taikytina verslo atstovams. Nors parama, finansavimas, mokesčiai yra tikrai svarbu, bet tikrasis konkurencingumo šaltinis yra geresni produktai ir paslaugos, inovacijos, technologijų panaudojimas, kuriamos pridėtinės vertės didinimas, ilgalaikės investicijos“, – sako L. Dičpetris.

Todėl Lietuvai labai svarbu tikslinga ir efektyvi švietimo sistemos veikla siekiant skaitmeninių ir technologinių įgūdžių lyderystės, didesnis fokusas į tvarumo, aplinkosaugos ir inovacijų sritis, kurios ateityje vis labiau lems investuotojų pasirinkimus, kur pradėti aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą. L. Dičpetrio įsitikinimu, tai pasiekti galima tik nuosekliu bendradarbiavimu: tiek verslų tinkle, tiek su švietimo, viešuoju ir nevyriausybiniu sektoriais.

Apie tyrimą:

„EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas atliekamas 20 kartą. Jo tikslas – padėti verslo organizacijoms pasirinkti investavimo kryptis, o vyriausybėms – panaikinti barjerus, trukdančius augti šalies ekonomikai. Tyrimą sudaro dvi dalys – analizuojama reali situacija regione ir atskirose valstybėse (skaičiuotas faktinis tiesioginių užsienio investicinių projektų ir sukurtų darbo vietų skaičius) bei tai, kaip ši padėtis suvokiama (renkami kokybiniai duomenys). Šiemet pirmą kartą buvo apklausti 550 tarptautinių investuotojų ir 150 Baltijos šalių investuotojai. Daugiau tyrimo duomenų ir įžvalgų rasite tyrimo apžvalgoje ir ey.com/attractiveness.

 

 

Apie EY

EY | Kuriame veiksmingesnį pasaulį

EY siekiame kurti veiksmingesnį pasaulį, padėti kurti ilgalaikę vertę klientams, darbuotojams ir bendruomenėms bei auginti pasitikinėjimą kapitalo rinkomis.

Įvairialypės EY komandos daugiau kaip 150 šalių, naudodamos duomenis ir technologijas, suteikia pasitikėjimą per užtikrinimą ir padeda klientams augti, transformuotis ir veikti.

EY komandos, teikiančios audito ir kitas užtikrinimo paslaugas, konsultacijų, mokesčių, apskaitos, strategijos, sandorių, teisines paslaugas, kelia įžvalgesnius klausimus, taip padeda atrasti naujus atsakymus ir galimybes.

Nuoroda į EY yra nuoroda į pasaulinę organizaciją, o taip pat gali būti nuoroda į vieną ar kelias „Ernst & Young Global Limited“ įmones nares, iš kurių kiekviena yra atskiras juridinis asmuo. „Ernst & Young Global Limited“ yra ribotos atsakomybės JK bendrovė, kuri neteikia paslaugų klientams. Informaciją, kaip EY renka ir naudoja asmens duomenis ir asmens teisių, kurias jie turi pagal duomenų apsaugos teisės aktus, aprašymą rasite ey.com/privacy. Daugiau informacijos apie mūsų organizaciją rasite ey.com.

© 2021 Ernst & Young Baltic UAB.

Visos teisės saugomos.

EY – „Ernst & Young Global“ narė – yra profesinių paslaugų Baltijos šalyse lyderė. Daugiau nei 700 specialistų Baltijos šalyse vienijanti bendrovė teikia audito ir kitas užtikrinimo paslaugas, konsultacijų, mokesčių, apskaitos, strategijos, sandorių, teisines paslaugas.

Ši medžiaga yra skirta informacijai, joje pateikiama informacija negali būti vertinama kaip profesinė konsultacija ar teisinė išvada.